suvelti

suvelti
1 suvélti, sùvelia, suvė́lė 76, ; M 1. tr. Amb, NdŽ, , Arm sutaršyti, sušiaušti: Maknos suveltos SD122. Aitvaras jo plaukus suvėlė N. Šikšnosparnis įsikimba į tus plaukus i sùvela Sd. Plaukai ne sušukuoti, o suveltì kaip raganų Rdn. Aždaryk [autobuso langą], plaukus suvė́lė vienon krūvon Slk. Laumės taip pat suveliančios arkliams karčius, uodegas . Iš to [išsigandimo] Gasparas Slančiauskas ilgai sirgęs, o paskui plaukus į virveles suveltus (apie kaltūną) lig pusė amžiaus nešiojo Sln. Ji pešioja plaukus, juos vis daugiau suveldama I.Simon. Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams velnias vis baisiaus piktųjų sùvelia kudlą K.Donel. ^ Jei pakaušis suvéltas, tai užkurys Ds. | refl. N, NdŽ, , 1: Išsišukuok plaukus, o paskui į kaltūną susivel̃s Stak. Greitai išeis visai iš mados šukuoties – susivéls ir eis Krš. Nebeteko tą nedėlią nė iššukuot, sakau, susivel̃s veilokan galva Kp. Jaunitelė baltitelė motriškelė pri vyrų susivė́lusi vaikščio[ja], nestraini End. Susvė́lę drožia vaikai Lnt. Kasdien kasos tai sùsvelia Dg. Aš susvė́lus kap gulėjau, tep ižlindau DrskŽ. Susvė́lei šiandie, tokia negraži Drsk. Susvė́lęs, plaukuotas, alne britku an jo zdairytis LzŽ. Drabužiais suplyšusiais, plaukais susivė́lusiais – kas tik par mados?! Jrb. Nesusìvelia plaukai, aš visada suspynus Klt. Susvė́lęs atejo Sug. Apskretus, susivėlus vaikščioja to[ji] kūtvėla Ėr. Šiandiej susivė́lus mergaitė visa, burna neprausta, o laksto Slm. Kaži kas tas toks paršiukas susivė́lęs: plaukai atgal virsta Jrb. Susivė́lę į grąžtus [plaukai], susisukę baisiausiai Tl. Jei esti susivėlę arklio karčiai, tai sakoma, kad arklys turi kaltūną LTR(Srj). Plaukai ant galvos į veiloką ar į virvutes susivelia, tai jau yr tikras kaltūnas LMD(Sln). Iššukavus galvą, plaukus nemest į sąšlavyną, kad žvirbliai į lizdą neįneštų – tuoj susivelia galva LMD(Sln). Štai tuojaus visi kaip kudlas koks susivė́lęs raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė K.Donel. ^ Susivė́lė lyg žemaičio vaikas Šn. Susivėlęs kaip vilką vijęs Slm. Susivė́lęs kaip Kuturių velnias LTR(Vdžg). Ko tokia susivėlus kaip Šatrijos ragana LTR(Rs). O kad tu susiveltum! LTR(Šmk). Atsikėlęs, susivė́lęs, snarglys ištįsęs – gali pasibaisėt (kregždės balso pamėgdžiojimas) Rg.veliant padaryti šukuoseną: Pro durų tarpą kyštelėjo madingai suveltų ponios Zosės plaukų kupstas .sudraikyti, suraizgyti: Vėjis ant žiogrių suvė́lė siūlus, t. y. sudraikė J. Siūlus taip suvė́lei, kad nė galo nebatrandu Vkš. Mašinos suvéltus [šiaudus] susidėliok vienas pats Rdn. Nesuvéldavau, nudėdavau vežimus gerai Krš. Suvė́lė po kojom pašarą karvė Klt. Suvélsiat, mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisys [ūdas] Plng. Storą pradalgį suvėlė (suvertė) LTR(Ps). Pradalgiai suvélta, sumušta, nemožna pastatyt Klt. Pradalgė suveltà, nenupjauta kaip reik Rnv. | Šiaip taip sugrubusiais nagais suvėlė piršto storumo suktinę M.Katil. | refl. tr., intr.: Kad susivė́lei raiščius, tai dabar išvélk . Susvė́lė siūlai, neseka ižnarpliot DrskŽ. Pakaria ant tvoros, anys (siūlai) sùsvelia Rod. Bovelna nesusìvelia teip labai, možna ištaršyt Aln. Tus [išbrauktuosius] susukom, kad nesusivéltų linai Klp. O galvenas [nušukuotų linų] i kedeni susivė́lusias, susiraizgiusias Kl. Čia toks vijoklis palei sieną apsiputojęs, susvė́lęs Sb. Kokie prasti [rugiai] rišti būs, ka tų žirnikų (vikių) daug, tokie anie būs susivė́lę End. Jėgu susivė́lusių dobilų, tai reiks dvi dienas pjaut Slm. Nebeatsikloja nuo pluošto i stovėdavo toki susivė́lę spaliai Grž. Anus (kūlius) reik išpešioti, išdailinti, ka nebūtų susivė́lę Rdn. Ruoplis beržas neskilna, gyslotas, susivė́lęs Vg. An paklodžių reik papilt [sudygusius rugius], patrint, ka nebūtų susivė́lę, taip plytom suaugę Grnk. Ans (salyklas) susìvela sudygęs LKT67(Trš). [Miežių] daigeliai ir šaknys anys gi susivė́lę, išplėšt negaliama Zr. Prižėlę iki juostai, žolė net susivėlus Vrp1889,35. Žolė kaip vilna susivė́lusi stovėjo K.Donel1. Oi žėlė žėlė ir susivė́lė, nei pjaut, nei raut, nei dalge šienaut DrskD226.supustyti: Suvė́lė visą sniegą apie bites Dglš. 2. tr. J, Š, Rtr, , NdŽ, veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: V[eltuvu] milą suveldavo mindami kojomis arba kaišdami storais kaištuvais (pagaliais) LEXXXIII337. Liuob nedažytų vilnų išaus, suvéls dikčiai, i buvo milas End. Be karšto [vandens] nesuvélsi milo Alz. Kap sùvelia, tai kap lentukė būva [milas] Kpč. Suvéldavo milą, kad anas nebūtum retas Pb. Tokie lygūs, standūs, kai suveltì [milai], blizga Kvr. Milelius audžia [moterys], tai sùvelia sùvelia Dg. Suvė́lę milą siuvėm kelines, burnosus LzŽ. Jeigu dvinytas milelis, tai tik sùvelia trupučiuką Vdn. Labai kietai suvéldavo [milą] Gsč. Audžiam an linų milinį, milu ataudžiam, tada duoda suvélt LKT350(Švnč). Milą sùvelia, nuspaudžia, kirpdavo [pūką] Žg. Išaudžiau čerkasą, negalėjo suvélt par plonumą Sdb. Suvėliau milą į tošę Varn. Suvéldavai [naminį milą], lietus nepralydavai Gsč. Milas tokis storas, sùvelia – neženklu, ar jis austas Alv. Kad milą išaudėm, reikėjo suvélti LKT133(Klp). Savo vilnų suvélsam, kaip be milo – kur dingsi Rt. Storus tokius milus išausi, kad suvéls daba vyrai Gršl. Pirštines ir pančekas teip gražiai suvéldavom, ka nė kokių mezgimo ruoželių nebesimatydavo Ps. ^ Vieno milo abudu suveltì (vienodi) DrskŽ. | refl. tr., intr. R, , Š, NdŽ, 2, Kl, Kpč: Milas jau susivė́lė J. Par naktį, par dieną kulia, velia, kol susìvelia tas audeklas Krm. Veizėk, pirštinės kaip gerai susivė́lė Vkš. Kad nedaug milo, [namuose] susìvelia, būdavo, moterys Alz.1 veliant pagaminti: Veilokam reikia vilnas atskirt, kalėdinėm te užsimušk nesuvélsi Žl. Fabrike per parą suveliama 1000 porų veltinių sp. Fetras … – geros rūšies veltinė medžiaga, suvelta iš plonų vilnų bei triušių, kiškių, kupranugarių ir kt. gyvulių švelnaus minkšto pūko LEVI226. | refl. tr., intr. Plvn: Daug kas ir susivéldavo veilokus Kpr.veliant, taršant, trinant padaryti vientisą, sulipdyti: Vilnos apdorojamos, suklojamos į plokščius ar erdvinius ruošinius ir suveliamos (gaminant fetrą) LTEIII468. Visą vilną nesuvel̃s OG30. Tokios suvéltos vilnos, kaip jas i iškarši Ėr. Sùvelia [vilną] su vaikais šitos avelės Jdp. Kad suvéltos [vilnos] teip smagiai ir tų guzikų pilna Slm. Buvau pasdėjus saujelę pakulų, imta kieno veltos tos mano pakulos, suvéltos in vekulį . Suvélta šitie visi linai, pasdaryta gūžta [pelių] Klt. Linus zurvoliais suvėlė Ds. | refl.: Vilnas susivė́lusias draskyti J. Katroj vilna menkesnė [, skiriama veltiniams], gera ne tep sùsvelia Kpč. Anys (verpalai) sùsvelia, tik skalauna [juos] Rod. Labai blogos vilnos, susvė́lę – nusizliebia verpiant Aln. Vilnos susvė́lę balnan Klt. Tos vilnos susivė́lusios, neišpašytos – tokie kankolai Trk. Vilna sùsvelia, o valaknas susguli, minkštas tokis pasdaro ir baltas Rud. [Triušio] pagurklėj stovi susvėlę [vilnų] kamuoliai Klt. Biskį toj vilna sùsvelia, kada verdančiu vandeniu užpili ir kočėji Kpč.refl. skalbiamam, drėkinamam susigadinti: Vėlė susvė́lė veilokan skarelė Klt. Verdančian vandenin indėta, tai jau susvė́lęs [siūlas]! Pv. Vilnoniai megztiniai, kad nesusiveltų, skalbiami drungname vandenyje . 3. tr. , NdŽ, Ds, Alz sutrinti (pūsles): Suvė́lė pūsles ant kojų Ml. Kol bulbas sukapojo, ant abiejų rankų dvi pūsles suvė́lė Šmn. Čebatai nei mozolius an kojų suvė́lė, paki parejau namo Lel. Sùvelia pūsles rankos[e] par ilgą braukimą Užp. Reikėjo [skuduru] apsukt [rankos], ba suvel̃s kokią pūtį Ob. Labai nelygus milinys, net pūsles suvė́lė Dbk. Šienaunant sùvelia pūslę Vdn. Verbliūgo nagos labai mažos, užtat ant pirštų suveltos storos ir kietos pūslės . | Arkliui pečius suvė́lė Ds. | refl. 2: Mazolis an šikinės susvel̃s nuo sėdėjimo Aln. Pūslės rankose susìvelia [nuo mėžimo] Švd. Neduok Dieve, kad per darbymetį susiveltų pūslės papautai! Vaižg. 4. refl. veliantis, limpant prisiraizgyti: Lipukai (varnalėšos) itieji plaukuosan kap sùsvelia Grv. Tas lydekas šliaužęs paskui ešerį, iššokusį ant ežero kranto, bet į smiltis susivėlęs atgal kritęs į vandenį Sln.patekti, įlįsti: Tie sijonai ligi žemės, aš sakau – susivélsu (susipainiosiu) i pavirsu Klk. Vištos susvė́lę (įlindę) gūžtoj Klt. 5. tr. lipdant padaryti, sulipdyti: Suvelk miltus, virsme parpelius Ds. Iš žąsies pasparnių pūkus išpešus su saldžiais paviršiais suvėlus dėt prie popos Sln. 6. tr. susukti, suvyti (lizdą): Lizdą suvelia ir vaikus veda kuosa kamine Ūd. | prk.: Širdyje Mažos Lietuvos gyvatė sau lizdą suvėlus prš. 7. tr. Ml kokį sunkų darbą padaryti (sukrauti, suversti): Žiūrėk, kokį vežimą suvė́lė Str. 8. tr., intr. suduoti, sušerti, išmušti: Būtų suvėlęs į snukį Žem. Marška apvilksiu, durpe pašersiu, kančiuku visus šonus suvelsiu LTR(Klvr). 9. tr. suglamžyti, sulamdyti: Suveltà kepurė . Suvélti drabužiai, suvéltu nevažiuosi žmogus Žvr. Žiūrėk, koks suvéltas rūbas Dbk. Jis labai netausojo drabužių – su naujais medžioti eidavo, o suveltų paskiau nebenorėdavo vilktis LKKXII208. | Vai, važiuot mieste [autobusu] – visą žmogų sùvelia, sumanko Lkš. | refl. 2: Rūbeliai susvė́lę Srj.NdŽ, , Plv, Mrj, Tr sujaukti: Besijodydami vaikai po trobą visas lovas suvė́lė Vkš. Jos lova suvelta kap kiauliamigis Dglš. Suveltì patalai Trg.refl. susimaišyti: Dangus su žeme susivėlę Šts.sugadinti: Viskas sunaikyta, suvélta – lygūs laukai Pjv. Taip suvė́lė par laiką, ka žemė niekai, lubizų darbas Rdn. 10. tr., intr. sumenkinti (sveikatą): Septynias [dešimtis metų] pabengiau, suvė́lė, kaip pančiote supančiojo End. 11. refl. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Gražus, kol jaunas, senas susìveli, susibūni Krš. 12. refl. Up prk. Būti nevikriam, neatidžiam: Gatavai susivė́lusi esi – lig šio čėso pusryčio neišvirei LKT89(End). Dainiuodavom, dabar nieko nebatsiminu, esu susivė́lęs Plt. Tu turi akylas būti, neturi susivė́lęs būti Krg. Susivė́lęs negal būti – greit pabėga žuvė (kai žvejoji) Rmč. Jei gaspadinė kokia susivė́lus, tai gali devynis dvarus turėt (gali būti turtingas, o niekas neišeina) Gs. 13. refl. nutukti, sustorėti: Matai, koks šuniokas, susvė́lė kap velėna Str. 14. tr. Š, ŠT354 prk. supainioti, sutrikdyti: Įsikišo į tarpą kalbant ir suvė́lė visą reikalą su savo durnu protu Dr. Kokios snopos nuejusios viską tik suvéls Krš. To žmogaus viduje rodos suvelti tūli jausmai Vd. | refl. LC1880,18: Viskas susivė́lė, bobų tie velnio liežuviai Krš.padaryti neaiškų: Tie įstatymai suveltì, žmogus negali suvokti Krš. Mano pasaka būna kažkokia trūkčiojanti, suvelta, sunarpliota – nėra jokio aiškumo . Trūko žodžių, raidžių, kitos kėpsojo atvirkščios, sakinys neišnarpliojamai suveltas . Dabartinė klasifikacija vien tik suvelia bibliografiją, apsunkina susirasti reikalingą darbą KlbXXVII(1)104. 15. refl. prk. susikivirčyti: Būdavo, mažažemis dėl ko nors susivels su savo kaimynu dvaroniu – ir jis negalės į nieką kitą skųstis, kaip tik į tą patį dvaronį prš.kilti neramumams, susidrumsti: A susivéls pasaulė, laikraščiai liūdnai rašo Krš. Lengvai gali į karus susivelti visos tautos Vd. \ velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; parvelti; pervelti; pravelti; privelti; razvelti; suvelti; užvelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

См. также в других словарях:

  • suvelti — suvélti vksm. Vėjas suvėlė pláukus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suveltinis — suveltìnis, ė adj. (2) kuris suveltas: Suveltinės samanos (kurių ūgliai sudaro kelis vienas ant kito susiklosčiusius aukštus) BTŽ369 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervelti — 1 pervelti tr. 1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti. 2. per daug suvelti: Veizėk, neparvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv. 3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pervėlė BzB314. velti; apvelti; atvelt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvelti — 1 įvelti, į̃velia, įvėlė Rtr, DŽ1, KŽ 1. tr. taršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebti: Įvelti pirštus į plaukus kam NdŽ. | refl. tr., intr.: Vaikai įsivėlę rankas į tankias garbanas rš. Andriaus pirštai tebebuvo į jo gerbenę įsivėlę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privelti — 1 privelti, prìvelia, privėlė tr. 1. kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Vilna apmeti, vilna ataudi ir paskui prìvelia, tai būna milas Pv. 2. NdŽ daug suvelti: Būlo, prìveliam milo an kiek metų LzŽ. | refl. tr. NdŽ. 3. NdŽ daug (ppr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvalstyti — BŽ265,502, NdŽ; Rtr, KŽ 1. iter. 1 suvelti 2. ║ Suvalstyti vilną BŽ356. 2. iter. 1 suvelti 5: Suvalstyti rutulėlį BŽ513. valstyti; apvalstyti; atvalstyti; įvalstyti; išvalstyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvėlimas — 1 suvėlìmas sm. (2), suvėlimas (1) KŽ → 1 suvelti: 1. M, NdŽ. ║ refl. D.Pošk, N, KŽ, Alvt: Susivėlimas plaukų SD64. 2. Rtr, NdŽ Nebevienodas verpimas, ir ažtat nebevienodas [milo] suvėlìmas PnmR. ║ PolŽ1231 Tas suvėlimas neišejo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sušniaukšti — sušniaũkšti, čia, sùšniaukštė 1. tr. Ser, NdŽ suuostyti, sutraukti (tabaką). 2. intr. sušniokšti, suūžti (apie jūrą): Sušniaukštu N. 3. tr. Š, NdŽ, Kvr suėsti šniaukščiant: Kiaulės sušniaũkš grūdus Ds. Kiaulės lapus sùšniaukštė Gs. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaltūnuoti — tr. suvelti, apleisti kaltūnais: Apkaltūnavai mane visą Kš. | refl.: Nebūk apsikaltūnãvusi: susišukuok, susipink kasas! Jž. Ale ir atėjai visas apsikaltūnãvęs Ūd. kaltūnuoti; apkaltūnuoti; įsikaltūnuoti; išsikaltūnuoti; susikaltūnuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»